nu

6 nù- praef. I. su veiksmažodžiais žymi: 1. ko atskyrimą, pašalinimą nuo ko nors: nuimti, nulaužti, nukirsti, nukąsti, numauti, nupilti, nusemti. 2. veiksmo kryptį iš viršaus žemyn: nukristi, nušokti, nulipti, nuleisti, nutūpti. 3. veiksmo kryptį tolyn: nueiti, nubėgti, nuskristi, nuplaukti, nuvykti, nuvežti, nunešti, nusiųsti. 4. atėmimą ar netekimą turėtų ypatybių: nublukinti, nupratinti, nuvysti, nutausti, nusišerti. 5. prastą, neigiamą veiksmo rezultatą: nuauklėti, numažinti, nugražinti, nusigyventi. 6. laimėjimą kokiu nors veiksmu: nuveikti, nurungti, nuginčyti, nubylinėti. 7. veiksmo išplitimą paviršiuje: nukloti, nusmaigstyti, nubaltinti, nubarstyti, nužvyruoti, nužymėti. 8. vien įvykio veikslą: nutilti, nušvisti, nupiešti, nutarti, nuskriausti, nugąsdinti. II. su įvairios reikšmės vardažodžiais ir kai kuriais prieveiksmiais, kilusiais iš veiksmažodžių su priešdėliu „nu–“: nuautė, nutartis, nuleistuvės, numirėlis, nulėpausis, nualsus, numanus, nuliekui.